Mano kelias į dvasinį pasaulį prasidėjo ten, kur susipina šviesa ir tamsa, kur dualumas tapo neatsiejama mano paieškų dalimi. Pradėjau nuo juodosios magijos, kuri, kaip ir viskas šiame pasaulyje, turi savo šviesiąją ir tamsiąją pusę. Tai buvo kaip bandymas suprasti pasaulio pusiausvyrą — nei geris, nei blogis, bet energijos, kurios gali būti naudojamos įvairiais būdais, priklausomai nuo mūsų ketinimų. Išmokau, kad magija pati savaime nėra nei teigiama, nei neigiama. Tai tiesiog yra: jėga, kurią gali panaudoti žmogus, priklausomai nuo savo vidinio pasaulio.

Ilgainiui atradau, kad tam tikrų praktikų, ne visada pakanka, norint išgirsti tikrąją tiesą. Pasaulis yra ne tik juoda ir balta, o pačios magijos nebegalėjau suvokti tik kaip manipuliavimo jėgomis. Atėjo laikas, kai, norėdama pasiekti aukštesnį supratimą, turėjau pereiti į šamanizmą. Tai buvo natūralus, organiškas perėjimas, nes šamanizmas atveria kelius į šį pasaulį ir kitus — šviesius ir tamsius, bet nei vienas nei kitas nėra atskiriami. Šis kelias ne tik moko kaip suvokti pasaulio ritmą, bet ir kaip išlaikyti balansą tarp šviesos ir tamsos. Šamanizmas suteikia galimybę dirbti su gamtos jėgomis, bet taip pat suprasti, kad kiekviena energija turi savo atspindį, savo porą.

Per šią transformaciją aš atradau savo įrankius — senovinius būgnus, tarot kortas ir akmenis, kurie tapo mano sąjungininkais šiame kelyje. Bugnai su savo ritmu tapo mano tiltu į kitus pasaulius, per kuriuos galiu pajusti giluminius pasaulių dvasios ir energetinius srautus. Kiekvienas smūgis į būgną skambėjo kaip šauksmas į kosmosą, kviečiantis ir paslaptingas jėgas. Tai nebuvo tik garsas — tai buvo energija, kuri liejo savo ritmus, kad atrastume atsakymus, paslėptus už matomų dalykų.

Tarot kortos atnešė aiškumą, padėdamos rasti atsakymus ir padaryti ryšį su pasąmone. Kiekviena korta, kiekvienas simbolis tapo raktu, atveriančiu paslaptis. Tai buvo ne tik būdas sužinoti ateitį, bet ir atspindys to, kas slypi mūsų viduje. Jos tapo mano vedlėmis — kelrode žvaigžde šioje dvasinėje kelionėje.

Akmenys, savo eilėje, atnešė pusiausvyrą ir jėgą. Kiekvienas akmuo turi savo energiją, savo dvasinį dažnį, kuris veikia ne tik mūsų kūną, bet ir mūsų sielą. Jie tapo mano gydytojais, mano mokytojais ir mano partneriais. Tai buvo jų energija, padedanti atrasti harmoniją tarp mano vidaus ir aplinkinio pasaulio.

Šiandien, po 20 metų, suprantu, kad visas šis kelias yra ne tik praktika, bet ir gyvenimo būdas. Tai nuolatinis balansavimas tarp priešingybių, priimant tiek šviesą, tiek tamsą kaip esmines jėgas. Viskas yra susiję — mūsų vidinis pasaulis, mūsų veiksmai ir pasaulis aplink mus. Ir šiandien, kaip ir prieš 20 metų, aš žinau, kad tik įžvelgdama dualizmą, galiu atrasti tikrąją pusiausvyrą. Tai nėra kelias į vieną ar kitą pusę, tai kelias į visumą.