Ne kiekviena akis mato vienodai, ne kiekviena širdis jaučia tą patį. Vieni žmonės, dar būdami vaikai, atrodo tarsi turėtų tūkstančių metų išmintį, o kiti, kad ir nugyvenę ilgą gyvenimą, lieka tarsi naivūs keleiviai, dar tik pradedantys savo kelią. Tai nėra tik charakterio savybės – tai sielos amžius, patirties svoris, kurį ji atsineša į šį gyvenimą. 

Kai kurios sielos čia ateina kaip naujokės – tyrinėjančios, žaidžiančios, nerūpestingos. Jos mokosi per paprastus džiaugsmus, per spontaniškas klaidas, per tyrą norą patirti gyvenimą be per daug gilios analizės. Jų akys spindi smalsumu, o pasaulis atrodo kaip neatrasta žaidimų aikštelė.

Kitos – jau seniai peržengusios šią pradinę stadiją. Jos ateina su gilesniais klausimais, su sunkiau paaiškinamais jausmais. Tokios sielos neretai jaučia, kad jos ne visai pritampa prie supančio pasaulio – tarsi kažkas jose būtų per daug jautru, per daug pažįstama, per daug… sena. Jų žvilgsnyje galima matyti ne tik dabarties atspindžius, bet ir kažką, kas lieka už laiko ribų – senovines baimes, neišsakytus ilgesius, troškimą kažko, ko šiame pasaulyje galbūt net nėra.

Kuo siela senesnė, tuo labiau ji ieško ne išorinių atsakymų, o vidinės ramybės. Jai nebereikia pergalių dėl ego, nereikia įrodinėti savo vertės kitiems – ji žino, kad viskas vyksta taip, kaip turi vykti. Tokios sielos dažnai tampa mokytojais, net jei patys apie tai nežino. Jų buvimas šalia keičia kitus, net jei jos nieko nesako.

Tačiau senas sielas lydi ir vienatvė. Joms sunku rasti tuos, kurie mato pasaulį taip pat. Jų meilė dažnai būna tyli, gili, bet kartais – per daug didelė šiam pasauliui. Jos jaučia skausmą ne tik už save, bet ir už visą žmoniją, nes jos prisimena – net jei ne žodžiais, tai kažkur viduje – kaip kartojasi tos pačios istorijos, kaip žmonija klaidžioja tais pačiais labirintais, ieškodama savęs.

Ir vis dėlto, sielos amžius nėra naštos ženklas – tai dovana. Tai gebėjimas matyti giliau, jausti plačiau, mylėti be sąlygų. Tai suvokimas, kad gyvenimas nėra tik apie tai, kas matoma akimis. Nes kai siela tikrai sena, ji jau žino – viskas, kas tikra, slypi anapus žodžių.

Aglaja Lu