Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai matome vyrų elgesio modelius, kurie rodo ne tik paviršutinišką požiūrį į moteris, bet ir tarpusavio konkurenciją dėl statuso bei dominavimo. Daugelis vyrų matuoja savo vertę pagal materialinius dalykus – automobilius, turtą, galios pozicijas, ir tuo pačiu būdu jie linkę vertinti ir moteris. Jiems svarbiausia tampa ne moters asmenybė, intelektas ar vidinis pasaulis, o jos išvaizda, kūno formos, jaunystė ir nuogumas.

Šiandien vyrų pasaulyje konkurencija dažnai neapsiriboja profesine sėkme ar asmeninėmis savybėmis – ji persikelia į demonstratyvų pasiturėjimo rodymą. Prabanga, brangūs automobiliai, laikrodžiai, statuso simboliai tampa ne tik asmeninio pasitenkinimo, bet ir tarpusavio varžymosi priemonėmis. Tai ne kas kita, kaip nuolatinė kova dėl įtakos ir dominavimo, o moterys neretai tampa šios kovos objektais – trofėjais, kuriais vyrai siekia pasigirti prieš kitus.

Tokie vyrai dažnai renkasi moteris ne pagal tai, kokios jos yra, o pagal tai, kaip jos atrodo ir kokį įspūdį gali sukurti aplinkiniams. Jiems reikia moters, kuri pabrėžtų jų statusą, kurią galima demonstruoti, kaip demonstruojami automobiliai ar kiti brangūs daiktai. Tai aiškiai rodo, kad moteris tokiame kontekste laikoma ne lygiaverte partnere, o objektu, kurio vertė priklauso nuo jo išorinių savybių.

Tačiau kita medalio pusė yra dar niūresnė – tai vyrai, kurie ne tik paviršutiniškai vertina moteris, bet ir jas žemina, nuvertina jų triūsą bei negerbia jų kaip asmenybių. Nors dauguma moterų vis dar atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų, rūpinasi vaikais ir šeima, jų pastangos dažnai lieka nepastebėtos. Vyrai, kurie tokį darbą laiko savaime suprantamu, retai susimąsto, kiek pastangų, kantrybės ir emocinės energijos reikalauja šeimos židinio puoselėjimas.

Dar blogiau, kai vyras savo moterį engia psichologiškai – nuvertina jos nuomonę, kontroliuoja sprendimus, menkina jos pasiekimus ar net sąmoningai silpnina jos pasitikėjimą savimi. Tokie vyrai dažnai bijo stiprių, savarankiškų moterų, todėl stengiasi jas laikyti savo kontrolėje. Jie gali manipuliuoti, kelti nepagrįstus reikalavimus, priversti moterį jaustis nevisaverte, kad tik išlaikytų ją savo valdžioje.

Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis – tai gali būti nuolatinė kritika, emocinis šaltumas, finansinė priklausomybė ar net ignoravimas. Tokie vyrai dažnai laiko save šeimos galva, tačiau jų supratimas apie lyderystę yra ne pagarba ir rūpestis, o dominavimas ir kontrolė.

Tikroji vyriškumo esmė nėra statusas, materialinė gerovė ar gebėjimas kontroliuoti kitus. Tikras vyras yra tas, kuris moka gerbti, mylėti ir palaikyti savo moterį, kuris mato ją ne kaip aksesuarą, o kaip partnerę, su kuria gali augti kartu.

Vyras, kuris vertina moterį tik pagal jos kūną, iš tikrųjų rodo savo paties tuštumą – jam trūksta vidinės brandos, jis nesuvokia, kas yra tikra partnerystė. Tas, kuris engia moterį ir nuvertina jos triūsą, iš tiesų bijo jos stiprybės ir nepriklausomybės. O tie, kurie konkuruoja tarpusavyje vien dėl išorinių statuso simbolių, galbūt viduje jaučia nesaugumą ir nepasitikėjimą savimi.

Tikroji vyro stiprybė atsiskleidžia ne per jo galią ar materialinę padėtį, o per gebėjimą mylėti, saugoti ir gerbti savo moterį. Gerbti ne tik kaip motiną ar namų šeimininkę, bet kaip asmenybę – savarankišką, turinčią svajonių, siekių ir savo unikalią vertę. Kol ši suvokimo revoliucija neįvyks, visuomenėje ir toliau matysime tuštybės, paviršutiniškumo ir nepagarbos moterims pasekmes.

Aglaja Lu